Tęsiasi psichologinio moksleivių atsparumo žalingiems įpročiams skatinimo mokymai

Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB) įgyvendina projektą „Sveika bendruomenė – stipri visuomenė“, kurio tikslas – suformuoti Druskininkų savivaldybės vaikų sveikos gyvensenos ir vertybines nuostatas. Šis projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Druskininkų savivaldybės ugdymo įstaigose vyksta psichologinio moksleivių atsparumo žalingiems įpročiams skatinimo mokymai, kuriuos veda psichologė Sandra Tulickaitė. Mokymai organizuojami  Druskininkų ,,Ryto“ gimnazijoje, Druskininkų sav. Viečiūnų progimnazijoje, Druskininkų sav. Leipalingio progimnazijoje, Druskininkų ,,Atgimimo“ mokykloje bei Druskininkų ,,Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Išgirdę žodžius psichoaktyviosios medžiagos iškart pagalvojame apie stiprius ir pavojingus narkotikus, tačiau šiai grupei priklauso ne tik narkotinės, psichotropinės, bet ir kitos neigiamai veikiančios medžiagos, su kurių vartojimu tiesiogiai ar netiesiogiai galima susidurti kasdieniame gyvenime, – tai alkoholis, tabakas, cheminės medžiagos, narkotinės medžiagos, raminamieji, migdomieji vaistai.

Vaikus paskatinti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas gali įvairūs rizikos veiksniai, pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas šeimoje, silpni socialiniai įgūdžiai, mokymosi nesėkmės ar bendraamžių spaudimas ir skatinimas vartoti šias medžiagas. Kuo daugiau rizikos veiksnių daro įtaką vaikui, tuo didesnė tikimybė, kad jis pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Teigiama socialinė aplinka, kurioje vaikas auga, mokosi, leidžia laiką su bendraamžiais, gali apsaugoti jį nuo bandymų vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, t.y. sumažinti rizikos veiksnių įtaką. Rizikos ir apsauginiai veiksniai lemia asmens gebėjimą sėkmingai prisitaikyti aplinkoje, pozityviai reaguoti ir rasti išeitį iš keblios situacijos. Vaikui augant gali kisti jo santykiai su šeima, mokykla ar bendraamžiais. Stiprinant apsauginius veiksnius bei siekiant, kad į naują ar pasikeitusią socialinę aplinką patekęs vaikas išvengtų galimų rizikos veiksnių, svarbi šeimos įtaka, t. y. tėvai privalo stebėti vaiko socialinį elgesį, žinoti bei domėtis, su kokiais draugais ir kokioje aplinkoje vaikas leidžia laiką, stebėti vaiko mokymosi pasiekimus. Tėvai turėtų formuoti neigiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei nustatyti tam tikras taisykles, šeimoje leistinas elgesio normas, numatydami ir pasekmes už šių taisyklių nesilaikymą. Labai svarbu laiku pastebėti ir tinkamai reaguoti į rizikos veiksnius. Tyrimai rodo, kad 7-9 metų amžiaus vaikams, kuriems nesiseka mokytis ir kurių elgesys netinkamas, kyla didesnė grėsmė, kad sulaukę 14 ar 15 metų jie bus linkę piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Be to, kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, tuo didesnė piktnaudžiavimo jomis bei priklausomybės išsivystymo tikimybė. Todėl reikėtų nuo mažens rodyti gerą pavyzdį, mokyti vaikus gyventi sveikai ir nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų.