Pasaulinė astmos diena

Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad  pirmąjį gegužės antradienį, šiais metais gegužės 7 dieną, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių minima Pasaulinė astmos diena. Šią diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į astmą – vieną iš seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir labiausiai paplitusių lėtinių ligų, supažindinti su naujausiais diagnostikos ir gydymo laimėjimais.

Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų jautrumu į įvairius dirgiklius, kvėpavimo takų susiaurėjimu bei pasikartojančiais dusulio, krūtinės veržimo, švilpimo krūtinėje, kosulio simptomais, ypač naktį arba ankstyvą rytą, praeinančiais savaime arba gydant. Astmos atsiradimą skatina išoriniai ir patalpų aplinkos veiksniai. Nustatyta, kad patalpų aplinka turi didžiausią įtaką (dulkių erkės, naminių gyvūnų kailis, tarakonai, graužikai, pelėsis ir kt.). Ypač dažnai ligą sukelia dulkių erkės ir kačių kailis. Taip pat astmos vystymąsi skatina ir aplinkos veiksniai: bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, stresas, rūkymas, oro užterštumas.

Kalifornijoe atliktas tyrimas parodė, kad geresnė oro kokybė siejama su teigiamu poveikiu plaučių funkcijai ir mažesne tikimybe vystytis astmai. Taigi, mokslininkų teigimu, politikai turėtų siekti, kad teršalų išskiriamų į aplinką lygis būtų kuo mažesnis. Taip pat įrodyta, kad lėtinis stresas ir nesveika mityba bei mažas antioksidantų ir vitaminų kiekis maiste sąveikauja su oro tarša ir gali dar labiau paskatinti astmos vystymąsi. Šiuolaikiniame pasaulyje visiškai išvengti oro taršos yra neįmanoma, tačiau rūpintis sveika mityba bei siekti mažinti streso lygį gali kiekvienas žmogus. Suplanuoti atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, padėjo įrodyti sveikos mitybos bei  mitybos papildymo vitaminais intervencijos naudą mažinant žalingą oro taršos poveikį astmos vystymuisi. Taigi, kaip ir daugeliui kitų lėtinių ligų, subalansuota mityba ir streso kontrolė gali padėti išvengti šios ligos vystymosi (Stevens, 2019).

Astma visame pasaulyje serga apie 300 milijonų žmonių, Lietuvoje – apie 5 proc. Per pastaruosius 30 metų mirtingumas nuo astmos sumažėjo, tai lėmė ne tik ankstyva ligos diagnozė ar tikslesnis mirties sertifikavimas, bet ir efektyvesnis gydymas, kuris gerina astmos kontrolę, lengvina simptomus, teigiamai veikia plaučių funkciją (O’Byrne, 2019)

Ligos priežastys

         Bronchine astma susirgusiems  vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis.
Bronchų astma glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis. Suaugusiems, sergantiems bronchine astma, alerginis komponentas nustatomas retai.
        Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis bronchinės astmos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai).

Simptomai

  • Nerimas
  • Būklės pablogėjimas anksti ryte
  • Švokštimas krūtinėje
  • Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje
  • Kosulys
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Dusulys
  • Skrepliavimas
  • Sutrikęs miegas

Bronchinės astmos gydymas

      Suaugusiems, kenčiantiems nuo bronchinės astmos, išgyti šansų mažai. Tačiau pažengę gydymo būdai leidžia beveik nepajusti simptomų bei kontroliuoti užėjusius priepuolius. Astmai gydyti taikomi dvejopi vaistai. Tai priešuždegiminiai, slopinantys uždegimą ir simptominiai, kurie plečia bronchus ir lengvina ligos simptomus. Taip pat naudingi inhaliatoriai, kurie gerina vaistines medžiagas ir užtikrina, kad jos patektų tiesiai į uždegimo pažeistą gleivinę. Tokios inhaliacijos naudingos tiek sergant bronchine astma, tiek esant ūminiam kvėpavimo takų uždegimui. 

Natūralus gydymas

       Venkite alergiją sukeliančių maisto produktų, prirūkytų patalpų. Stenkitės būti gerai vėdinamose ar ventiliuojamose patalpose. Jei gyvūnai jums sukelia astmos priepuolį, stenkitės jų vengti. Jei esate jautrus dulkėms, venkite namuose sausų puokščių ir kiliminių dangų. Jei po fizinio krūvio pradedate dusti, įkvėpkite bronchus plečiantį vaistą prieš fizinį krūvį. Jei turite PEF-metrą – didžiausios iškvėpimo srovės matuoklį, darykite atžymas ir koreguokite gydymą pagal gydytojo nurodymus. Sergantiems astma ligoniams rekomenduojami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, organizmo grūdinimas ir stiprinimas. Dažnai ligoniai neteisingai naudojasi inhaliatoriais, tuomet vaistas lieka burnoje, patenka į skrandį, bet ne į plaučius. Todėl yra svarbu, suderinti dozuoto inhaliatoriaus paspaudimą ir įpūtimą, turi būti pakankama įkvėpimo srovė.

Profilaktika

      Šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, gydyti infekcijos židinius. Gerinti darbo ir buities sąlygas. Jei susirgote bronchine astma, vykdykite visus gydytojo nurodymus, tinkamai gydykitės ir išvengsite ligos paūmėjimų bei komplikacijų.