Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad kiekvienų metų paskutinį balandžio trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ji skirta skatinti gyventojų susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnio poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams.

Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą 1996 m. inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno siekianti organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“), kurios darbo tikslas pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms su klausos sutrikimais.
Kraštutiniais atvejais triukšmas gali sukelti klausos pažeidimus. Klausos pažeidimo rizika aktuali triukšmingose darbo vietose dirbantiems žmonėms arba nelaimingų atsitikimų atvejais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams). Pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“, dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17-ai proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa, 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai gali atsitikti visiems, kas ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos.
Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Aukšto lygio ilgalaikis transporto eismo ar pramoninės veiklos triukšmas neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujotakos sistemos ligos, insultas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys, keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai. PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistame leidinyje „Aplinkos triukšmo ligų našta. Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje“ skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi. Palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.
Neigiamas triukšmo poveikis lemia ne tik tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai, bet ir netiesiogines išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo kokybės sumažėjimu, ankstyvesniu nedarbingumu, papildomomis garso izoliacijos įrengimo išlaidomis būstuose bei nekilnojamojo turto nuvertėjimu.
Europos Parlamentas ir Taryba siekia, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. Europoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio (iki 2009 m. PSO rekomendacijose rekomenduojamos 40 dB Lnakties triukšmo lygio vertės nakties metu) sumažinta akustinė tarša. Tam būtina įgyvendinti atnaujintą ES triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, imtis priemonių triukšmui mažinti jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti naujoves.
Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2020 m. ir iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. nuo 2012 m. lygio.
Nacionalinėje programoje nustatytiems tikslams pasiekti Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi priemonių triukšmo valdymo teisiniam reguliavimui tobulinti. 2016 m. Seimas priėmė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimą, kuriame didžiausias dėmesys skirtas tobulinti strateginio triukšmo kartografavimo ir veiksmų planavimo reikalavimus.
Atsižvelgiant į Triukšmo valdymo įstatymo pasikeitimus, Vyriausybė patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą naują statybos darbų keliamo triukšmo kontrolės vykdymo tvarką bei naujos redakcijos pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo taisykles. 2018 m. balandžio mėn. Vyriausybė patvirtino Triukšmo valdymo įstatymą įgyvendinantį nutarimą, kuriame yra nauja triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo tvarka. Pastarojoje tvarkoje nustatyta, kaip didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) ir didžiausio intensyvumo keliuose bei geležinkeliuose bus sprendžiamos transporto keliamo triukšmo valdymo problemos.
Taip pat rengiami ir kiti nauji teisės aktai, kurie nustatys detalesnius strateginio triukšmo kartografavimo ir triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo reikalavimus. Nuo 2018 m. gegužės mėn. įsigalios naujos redakcijos Lietuvos higienos norma dėl infragarso ir žemo dažnio garsų ribinių dydžių gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose. Atsižvelgiant į žalingesnį infragarso ir žemo dažnio garsų poveikį visuomenės sveikatai, palyginti su įprastu triukšmu, infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius reglamentuojančioje Lietuvos higienos normoje nustatyti griežtesni reikalavimai, palyginti su tais, kurie taikomi įprastam triukšmui vertinti.
Laukdama naujų PSO rekomendacijų dėl aplinkos triukšmo Europos regionui, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo rengti ir naujos redakcijos triukšmo ribinius dydžius reglamentuojančios Lietuvos higienos normos pakeitimą. Artimiausiu metu planuojama konsultacijoms su visuomene ir derinti su suinteresuotomis institucijomis paskelbti naują Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projektą, kuris iš esmės bus skirtas tobulinti triukšmo kontrolės sritį.

Parengta pagal SAM informaciją.